- beviekis
- ×beviẽkis, -ė smob., adj. (2) kas bejėgis: Toks beviẽkis nepakels Rdm. Sapnai mano neįvykdomi, sapnai beviekiai V.Krėv. Tas beviekis karalius mėgdavo šuoliu važiuoti rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.